- aukštielninka
- aukštelninkas, aukštelninka bdv. Aukštelninkam gulė́ti.
.
.
aukštielninkas — ( nykas), a adj. (1) ant nugaros atsigulęs: Žiūriu – aukštielnykas, ant lovos atsivertęs knarkia Lnkv. Kaip duosiuos aukštielnykas, net kepurė nulėkė Sdk. Ji be sąmonės aukštielninka pargriuvo ant žemės LzP. Radau vyrus pamišky aukštielninkus… … Dictionary of the Lithuanian Language
išmėčioti — tr. 1. J išsvaidyti: Išmėčiojau strypus, dabar reik surinkti KlvrŽ. ║ prk. išleisti: Išmėčio[jo] piningus vienu vakaru Vn. 2. nejučiomis po vieną pamesti, išmėtyti: Išmėčio[ja] pirštines KlvrŽ. Gerai susirišk, ka[d] neišmėčiotumi KlvrŽ. Arkliai,… … Dictionary of the Lithuanian Language
karnukas — karnùkas sm. (2) 1. Mlt piemenų vartota bausmė (paguldo nusidėjusį aukštielninką, užverčia kojas ir jas spaudžia prie galvos). 2. barnis: Ot karnùko davė vakar Zigmelis Marelei Mlt … Dictionary of the Lithuanian Language
lapokšt — interj. 1. kebėkšt, virtinkš (virtimui žymėti): Lapokšt aukštielninka ant žemės rš. Palei tvartą lapokšt nuvirto karvė Lp. 2. plumpt (mušimui žymėti): Tik lapokšt šlapiu maišu jam per galvą! Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
mentė — 1 meñtė sf. (2) K, Kv, KI, Als, Krkl, Brt, Gl, mentė̃ (4) KII172, Rdm, Dkš, Sn, Slnt, Plt 1. į galą platesnė lentelė, medinė lopetėlė košei, putrai, mentalui ir kt. maišyti, maišiklis: Išmaišyk mentè košę Mrk. Supila miltus ir maišo mentè Rdš … Dictionary of the Lithuanian Language
sugriebti — sugriẽbti, ia, sùgriebė 1. tr. sučiupti, nutverti: Palikau mėsą ant suolo, jau gal šuva sùgriebė Ds. Motina sūnų sugriebė į glėbį sp. Šieno nespėjom sugriẽbt (suvežti) – lietus pačiupo Ėr. Sugriebėme visą gaują vagių rš. Idant jį sugriebtų̃… … Dictionary of the Lithuanian Language
žiopt — interj. RŽ, NdŽ 1. J, LTII70, DŽ išsižiojimui nusakyti: Žiopt ir išsižiojo Šts. Jis tik žiopt išgirdęs, išsišiepė, ale nė žodelio Kp. 2. sužiopčiojimui nusakyti: Žmogus kaip musia: žiopt, tavę ir neyra Drsk. Berydamas paspringo ir žiopt vėpt –… … Dictionary of the Lithuanian Language